Dictionary of the Lithuanian Language.
gelbėtojas — gélbėtojas, gélbėtoja dkt. Nãras gélbėtojas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gelbėtoja — gélbėtojas, gélbėtoja dkt. Nãras gélbėtojas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atkertėjas — atkertėjas, a smob. SD216, N, [K] kas vaduoja iš apsupties; gelbėtojas. kertėjas; atkertėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
belapis — belãpis, ė adj. (2) neturintis lapų, be lapų: Belapiai medžiai pasipuošė pirmųjų snaigių perlais sp. Vėdryno stiebo apačia su belapėmis makštimis rš. ^ Ąžuolas ąžuolaitis, šimtašakis ir belãpis, mergelių ir marčių gelbėtojas (ratelis) Erž … Dictionary of the Lithuanian Language
išgelbėtojas — išgelbėtojas, a smob. (1) kas išgelbsti: Dar kartą sakau tau dėkui, nepažįstamas išgelbėtojau! rš. Sveika, išgelbėtoja mūs! sveika! V.Kudir. Ižgelbėtojas mūsų duost mumus tą ... prisakymą DP529. Giriame ir garbiname tave ..., ižgelbėtoje… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagelbėtojas — pagelbėtojas, a smob. kas pagelbsti: Ir ką gi dabar darysiu, pagelbėtojau mano? Tat. gelbėtojas; išgelbėtojas; pagelbėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
suvalyti — 1 suvalyti tr. KŽ; H169, R115, MŽ150, N, M 1. padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą: Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau LTR. | refl. tr., intr.: Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep… … Dictionary of the Lithuanian Language
vadas — 4 vãdas sm. (4), vãdė sf. (2) K.Būg, P.Skar, Š, Rtr, FrnW; L 1. SD1195, SD401, Q27,647, H176, R151,243, MŽ200,324, Sut, K, DŽ, NdŽ, KŽ nj. pripažintas vadovas, valdovas: Vadas, vadavas, vadovas, vadininkas N. Vadas … senovės laike mažne tokią… … Dictionary of the Lithuanian Language
visi — visì, vìsos pron. def. pl. (4) K, Rtr, BŽ61, DŽ, NdŽ; SD1198, R214,298, MŽ286,399, N, LL285, L, ŠT10 1. RtŽ vartojamas įvardijant kokią nors grupę asmenų, gyvių, daiktų, reiškinių ir kt. neišskiriant nė vieno iš jos: Teip tie visì žmonys… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkalinti — 1 įkãlinti plg. apkalinti: Gelbėtojas, išvijęs priešą, nužudo, įkalina ar ištremia valdovą rš. Kalvis įkalinęs giltinę savo namuose kaip kalėjime ps. kalinti; apkalinti; įkalinti; nukalinti … Dictionary of the Lithuanian Language
